Basnia apie Koščėjų Besmiertną
Atsitik tu man taip, kad gyveno sau senis ir turėjo tris sūnus. Du pagerintus, o trečias slow motion rėžime gyveno. Viskas būtų buvę normoj jei ne tai, kad tata jau krovėsi šmutkes kelionei anapilin. Kartą pasikviečia dzedulionis savo sūnus ir sako:
- Kaip jau visiems ne paslaptis greit dėsiu dūbą, tai noriu kad jumi nestabdytumėt eismo ir parsivestumėt po kokį katuką į xatą Nes noriu dar pasižiūrėt pro rakto skylę veiksmo kur dalyvauja ne vien vyrai. Susigėdę sūnūs palingavo savo bumbulais pritardami tatai. Tėvas liepė iššauti po strėlę nežinoma kryptimi ir kur strėlė pataikys, ten ir eiti ieškot katuko.
Pirmasis šovė vyriausiasis sūnus Huanas Karlosas. Kaip dėjo, tai mažai niekam nepasirodė. Strėlė įsmigo santechnikui Albertasui i kuprą. Susidūrę su šiuo techniniu nesklandumu kolektyvas nusprendė kad Huanas Karlosas gali bandyti dar kartą. Antras kartas nemelavo ir šį kartą strėlė vedama teisingos trajektorijos įsmigo į mėsininko Zigmaso xatos duris. Huanas Karlosas ilgai nemastęs (nes ilgai mastyti dar nei karto ir nesugebėjo) numynė kabinti Zigmaso dukros.
Antram sūnui Aloyzasui pasisekė ne ką blogiau. Jo strielka atsimušusi į bielką įsmigo kolūkio pirmininko Don Pedroso tvarto kraštą. Aloyzasas atsisveikino su bratulenskiais, atsibašliavęs su tata išvyko pas Don Pedroso dukrą.
Trečiasis sūnus Junioras de'Billasas turėjo tiek sveikatos, jog jo paleista strėlė dingo iš radaro laike 10 sekundžių. Susidiorginęs de'Billasas pasiemė kompasą ir išvyko iėškoti strielkos nusileidimo taško. Mynė taką maką kaip tikras turistas. Laiks nuo laiko nusifotografuodamas prie įžymesnių tvartų ir kluonų, atlikdamas jogos nustatytus apeiginius judesius ir atsipūsdamas špagato pozoje. Taip pat turėjo pasiėmęs kelių patrulio uniformą. Tai apibilietavęs už greitį chamus su vežimais, dar ir kapeikos pasidarė kebabui.
Taip linkmai keliaudamas nenustatyta kryptimi Junioras atvyko į pelkinių durpių perdirbimo gamyklą, kur ir buvo įsmigusi jo strėlė. Apsidairęs gal ka gero pavyks privatizuoti, Junioras de'Billasas pastebėjo kažkokią Žabą sėdinčia traktoriuje ir laikančią jo strėlę. Žaba nebuvo pasimetus ir tarė žodį žmogaus balsu:
- Nu čiūvas, tau ir ablomas. Tavo bratelos jau geras pusvalandis vanojasi chatoj su katukais, o tu čia stovi kažkokioj pelkėj. Bet tu nesidiorgink. Imk mane ir bus viskas čiki piki. Respect. Junioras būdamas slow motion rėžimo meistras ir padangų restauravimo dievas, paklausė patarimo ir pasiemė Žabą parodyti tatai. Kelias namo buvo dvigubai trumpesnis, nes Žaba buvo rajono žemėlapio sudarytoja ir žinojo visus Shortcutus kaip greičiau judėti erdvėj.
Parsivilkęs namo Junioras de'Billasas pademostravo savo Žabą. Bratkos su katukais vos nesprogo iš juoko, nes Žaba puikiai pasakojo anekdotus, valdė kombainą ir dėstė fiziką. Kai praėjo juokučiai, visi išsiskirstė. Tata pasikvietęs davė užduočių marčiom, tipo kad įsitikintų jog mergos ne triochlos ir atsako už bazarą. Užduotys buvo trys: atlikti melioraciją kolūkio laukuose, pasiūti neperšaunamas kojines, o paskutinė, bet nemažiau velkanti - pagaminti pai'kę iš Robertoso receptų knygos. Vyresniųjų bratkių mergičkos tuoj puolė prie darbo, o Junioras sėdėjo komoj ir nežinojo kur dėtis iš laimės, nes jo Žaba buvo Žaba. Bet čia Žaba nuramino keliais smugiais į stuburą Juniorą ir kol tas buvo išjungtas - pradėjo veikti. Ką ji darė tai tingiu pasakot, bet viskas vyko pagal japonų licenziją. Niekas net neįtarė kad Žaba iš tikro visai nešpietanas katukas. Tai, žodžiu, kaip jau galima buvo ir tikėtis, Žabos atlikti darbai buvo pripažinti greriausias. Taip ir žinojot, ane?
Nu va.. tai kas ten toliau dėjosi?.. jo jo.. pametėm.