BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasaka apie Pelenę Nijolę

2008-02-21 parašė Gyvatnesis

Vienoje troboje gyveno padėvėtas medkirtys Kęstas su žmona ir dukra Nijole. Taip nutiko, kad Nijolės mamka biški ankščiau nei planuota išvyko pas Abraomą, tai žodžiu patapo mergaitė našlaite. Nu, kadangi medkirčiui buvo lievai auginti vienam dukrą, nes neturėjo tam skirtos informacijos, o artimiausia interneto kavinė buvo už gero desietko kilometrų, tai sumanė Kęstas, kad laikas būtų vesti kokią bobelką su patirtim, kad ir namie rankeną pridėtų ir kad žinotų, kaip auginasi vaikai.

Kaip tarė, taip padarė. Parsivedė kažkokią Kazę iš turgaus ir padarė pranešimą spaudai, kad toji neva jo žmona patapo. Kazė buvo nepasimetusi gyvenime ir jau turėjo pora dukrų nuo kažkokio kaminkrėčio. Žodžiu, vos spėjo kojas įkelti į statybininkų vagonėlį, kurį sutartinai medkirčio familija vadino namais, ir pradėjo vadovaut paradui. Negana to kad pristrojino Kęstą padidinti jo užimtumą ir kad nesirodytų namuose kol nesutems, tai dar ir vargšę Nijolę prikatalino varyt kaip vergę nuo ryto iki vakaro prie puodų ir po jais. Kadangi visą laiką Nijolė atrodė kaip šachtininkas išsiterliojusi marmuzę, tai ir gavo kličką „pelenė“. O taip pat atliko ir peleninės vaidmenį, kai piktoji pamotė traukdavo dūmą. Nu, o Kazės dukros Vraclava ir Juozapota per dienų dienas nieko neveikdavo, kaip tik tiuningavo save dažais, pudrom ir kitais tam reikalui skirtais preparatais.

Vieną dianą Karalius Apolonijus sumanė kad laikas apženyti nuosavą sūnų Abelį. Bet kaip čia surandus normalią paną niekaip negalėjo sugalvoti, o tai tos, kurias jam siūlė visokie patarėjai buvo ne tik kad negražios, su mechaniniais defektais, bet dar ir be privalumų. Žodžiu, sumanė Kingas Apolonijus padaryti tusovkę ir pakviesti visas kaimo mergas, gal kokia nebloga papuls. Ir davė įsakymą pranešti visoje karalystėje šitą jo bazarą.

Nutiko taip, kad tuo metu abi Kazės dukros buvo įsijungusios klausos aparatus ir nugirdo, kas per zabavonas nusimato ir susiradę skryniose normalesnius skudurus pasiruošė sudalyvauti pagal pilną programą. Nu, kanešna, neapsiėjo visas šitas reikalas ir be padjobkės Nijolei. Tipo: „Nu tai Nijole, tipo gal varysi į tusovkę? Viskas normoj, tik prieš tai padaryk tuos darbus, kur tau surašėm 100-ui metų į priekį, apsiprausk ir atvaryk.“ Nusižvengusios arkliamantės dukros sušoko į tačką, pasiemė motiną už strachovkę, jei kartais neparduos alkoholio, užspaudė pedalus ir paneslo pakatyla.

Nu ka, sėdi vargšė pelenė ir nežino nuo kurio galo pradėti tvarkyt izbuškaną. Ant tų nervų įkalė 100gr ir nejučia smigo. O tuo metu atvarė jos krikštamotė Geroji fėja H ir pradėjo žadint miegalę.

Tipo: “Kelkis Nijole, jau laikas biški duoti garo pas karalių tusovkėj”. O Nijolė tik kažka murma po nosim ir toliau padėjus kimarina. Užkniso fėją Pelenės elgsys ir sušėrė jai per subinę pagaliu su žvaigžde, kur visos save gerbiančios fėjos turi. Nijolė pašoko kaip 220 V gavus ir paprašė, kad fėja pakartotų šitą manevra, nes jau senokai niekas taip gerai nebuvo atvanojęs. Fėja pasakė, kad tipo “Nepriprasim” ir liepė eiti apsiprausti ir nusiskusti ūsus, barzdą ir krūtinę. Nijolė ilgai nemąsčiusi atliko depiliaciją ir jau stovėjo kaip ledas prieš fėją. Toji, šiek tiek pakoregavusi pelenės ausis, priėjo išvados, kad toji turėtų gerai atrodyt per balių ir princui nebus šansų nuslėpti susižavėjimą kelnėse. Užmovė jai suknelę, kurią pati nešiojo 2000 metų, ištraukė bačiakus iš sietkos, davė šaibų ant kokteilių ir pradėjo organizuot transportą.

Paėmė batoną ir padarė audi 90 cabrio. Kadangi oras buvo geras, tai pamanė kad nieko tokio, jei mergiotė biški atsivėsins pakaušį, kol važiuos. Po kapotu prigrūdo žiurkių, kurias pavertė arkliais. Dabar jau audinė turėjo 250 arklių. Dar įsodino kažkokį žąsiną moliūgą, kuris turėjo atlikti turbinos vaidmenį.

Atrodo viską sustrategavusi geroji fėja H prisiminė, kad jos geradarystės licenzija galioja tik iki 12 valandos nakties. Taip kad pasakiusi Nijolei, kad toji turi buti chatoj prieš 12, sėdo ant savo Harlio ir tepė slides su sviestu, kad geriau slystų ir dantys nerūdytų.

Nu, pelenė patikrino tepalus, oro filtrą, pakeitė kaladėles, kad viskas būtų čiki, išvyko pasitusavot. Atvykusi į rūmus suprato, kad visi jau gerokai apsipūtę ir kad norint neatsilikti nuo kolektyvo, taip pat turetų kuo greičiau pasiekti kondiciją. Pamačiusi rimtesnį dilerį, ji išleido visas fėjos alkoholiui duotas babkes narkozikams. Nu bet ablomo nebuvo ir dopingas padarė savo. Nežinodama kur dėti tokį antplūdį energijos Peleninė sušoko porą brake dance judesių, po to suvarė lietuva brangi karaoke ir būtu dar ėjusi paplaukioti baseine, bet čia ją pagavo princas Abelis ir nusitempė į savo kambarį. Jau buvo nuovęs vieną kerzą, kai pelenės budilnikas pranešė jog laikas viniotis iš ten. Beskubėdama pamiršo susirinkti visas manatkes taip palikdama pusnuogi Abelį su kerzu rankoj.

Vos spėjo užsivesti aparatą ir pavažiuoti keleta metrų kaip tas pavirto aukštaičių batonu po lita 40. Susidiorginus parsivilko namo puolė tvarkyt baraką, nes žinojo kad tuoj parsivilks pamotė su savo čiurkom ir pradės aiškint padėtį. Čia ji neklydo. Nepraėjo nei 5 valandos ir į hata girtos kaip šniūrai parvyko Kazė su mergom. Kur sėdėjo ten ir smigo.

Ryte Juozapota pasikviečia Nijolę į ofisą ir pradeda pasakoti ką jos matė ir ką girdėjo per baliuką. Klausė klausė Nijolė ir vos nežvengia, nes viską ką jai pasakoja ji pati išgyveno pad kaifam. Žodžiu tik dėl vieno buvo susidiorginusios mergos, kad tas princas Abelis į jas nekreipė jokio dėmėsio, o visa vakarą praleido su kažkokia višta, kurią visa derevuška pirmą kartą veizoluose matė.

O tuo metu princas Abelis šoko ant izmienų ir besidiorgindamas dėl susidariusios situacijos ėjo pas tėvą klaust patarimo. Išklausęs sūnų senas karalius pasiūlė vieną variantą tipo: šiaip ar taip manau kad tokią batų išmierą nešioja tik viena tiolka, ta, kuriai ir priklauso šitas čebatas. Nušvito paralyžuotas nuo amfetamino princo veidas ir pasiremdamas naujais kastiliais nubėgo koridoriais organizuoti naują balių kad išsiaiškintų kas per merga jų kaime nešioja 47 numerio batus.

Buvo išsiuntinėti e-mailai su kvietimais pasimatuoti kuntaplį.

Na ir pradėjo plaukti visokios žvengardės matuotis bato. Kad ir kaip stengėsi su plaktukais platintis kojas, vis tiek joms jis smukdavo. Sumanė afiorą ir Juozapota su Vraclava. Apsibintavo kojas bintais, apsirišo skudurais. Bet čia jos biški apsiskaičiavo ir perlenkė lazdą. Juozapota buvo 52, o Vraclava 56 išmieros lastus surentę. Jau puolęs į panika Abelis lakstė iš kampo į kampą vis traukdamas kasiaką ir reikalavo daugiau mergų. Bet jam buvo pranešta kad visos kurios su kojimis, jau apsilankė. Tada jis liepė peržiūrėti rinkėjų sąrašus gal bus ka nors praleidę. Čia įsikišo medkirtys Kęstas visą pasaką praleides miške kur kirto ne tik malkas bet ir kita naudingas iškasenas. Kęstas papasakojo, kad turi dukrą kuri 100 pudov dar nerodė savo kanopų. Tada princas pašoko nuo taburetės ir pasiemęs kerzą numynė pas Nijolę į chatą kur toji jau atsipalaidavusi ravėjo runkelius, spaudė kopūstų sultis pagardindama stabdžių skyščiu.

Davusi princui paragauti savo šedevro pamatė kaip pastarasis nubėgo laukais plėšydamas nuo savęs rubus ir dalindamas autografus. Kai praėjo psichozė križo, pasiūlė Nijolei užsimauti bačiaką. Ir ką jųs manot, o gi tas veltinis jai kaip tik… tuo metu panelyte praskleidė sijoną ir iš vidinės kišenės išsiemė lygiai tokį pat kokį jau buvo užsimovusi.

Iš laimės princas nežinojo į kurią veną švirkštą kalti. Todėl kuo greičiau pasiemė Nijolę ir išvyko gerti į rumus. Tuo metu Pamotė su dukromis jau rašė atsisveikinimo laiškus ir apsipylę bendzinu suvaidino viename rimtesnių video klipų Da Ruf is On Fire.

Medkirtys gavo benzopjūklą ir dabar darbuojasi daug sparčiau nei galima įsivaizduoti, o pelenė sumetė skudurus su princu.

Žodžiu viskas gerai. Gėris nugalėjo ir visi uždūchinti laimėjo.
Tegyvuoja lygios teisės.

Rodyk draugams

Pasaka apie Auksinį Šprotą

2008-02-19 parašė Gyvatnesis

Vienoj rajono kolūkio troboj šalia tačkų šroto, gyveno sau dienas su boba. Diedas per dienų dienas žvejojo, o tai bobą varė iš proto. Savo užsiemimo senis mesti nė neketino, nes jam patiko šprotai. O kaip jau minėjau, kad boba tai varė iš proto tie senio šprotai, reiškia, kad boba buvo jau išprotėjusi.


Vieną antradienį į pavakarę, kai darbas šrote baigėsi, senis pėdino pasiėmęs tinklą biški pabrakonieriauti šprotų. Pasikasęs kairę pažastį, senas užmetė tinklą. Pirmu bandymu neištraukė nieko. Susidiorgino senis, kad jokio judesio žuvų pasaulyje ir nutarė, kad reikia bandyti dar kartą. Antrą kartą užmetė tinklą ant netoliese žvejojusių diedų. Šie pasiuto kaip nesveiki ir atsilygino seniui panašiai. Panaudodami savo žvejybos įrankius: akumą nuo Zil’o ir dinamitą.


Kaip senis suregavo į ši konkurentų poelgį tuoj papasakosiu.


Žodžiu išeina senis iš ligoninės po pusmečio ir viena mintis galvoj. Pas visus normalius ta mintis būtų mergos, bet senis ne iš tų. Seniui rūpi šprotai. Parsivilkęs namo pas išprotėjusią bobą į trobą šalia tačkų šroto, pasiemė savo tinklą ir išvyko gaudyti šprotų.


Atvykęs į pamėgtą vietelę, senis apsidairė ar nebus kur pasislėpę kokie nevidonai. Supratęs, kad vienui vienas (nes jau buvo naktis) užmetė tinklą. Ir vėl seniui jokios žuvų draugijos nenusimatė. Senis atsisėdo ant kranto ir susisukęs kasiaką atsipalaidavimui jį sutraukė. Senį taip užvilko, kad net optimistiškai pradėjo žiūrėti į savo užsiemimą ir užmetė tinklą dar kartą. Kai vis dar kasiako veikiamas užmetė tinklą 768 kartą, traukdamas pamatė, kad tinkle tik viena žuvis. Seniui prasidėjo  parkės, kad jau savaitę čia sėdi, o laimikis toks gaidiškas. Žodžiu išlupa jis tą šprotą iš tinklo ir galvoja kad tuoj jį sušers savo kašakui, bet staiga šprotas pradeda kalbėti lengvai pragertu  balsu:
- Klausyk tu, davai greičiau mane paleisk į dugną, bo ten pas mus išleistuvės vyksta. Tipo, karosas su šeima emigruoja į koncervų fabriką, tai neturiu laiko čia su tavim aiškintis. Jei taip nori, tai sugalvok kokį norą ir aš pasitaręs su sponsoriais pabandysiu paderint. Nes jei manęs nepaleisi, tai būsi visiškas lochas.


Senis apšalo nuo Šproto monologo ir nutarė kad geriau jau paleis jį. Paleidęs šprotą dugnan, senis susirinko manatkes ir paršliaužė namo. O čia jo išprotėjusi boba kelia bangas kaip visada. Tada senis jai papasakojo ka matė, kad tik ji užsičiauptų.


Nu, bet senis dėjo promachą. Kur tu matei kad bobą užsičiauptų. Boba iš karto seniui kalė priekaištą su 86 punktais. Ir liepė nueiti pas tą žuvį bei paprašyti naujos geldos, bo ta sena gelda, jau ne tik, kad sriaubia benza kibirais, tai dar ir duslerkė prakiuro šeštadienį po “drago” su kaimynę Jadvyga.
 
Nusiminė senas kad neteks pažiūrėti vakarinių multikų per teliką, o reikės eiti pas šprota geldos prašyt. Mina takeliu, keikia savo bobą ir linki jai, kad paspringtų.
 
Atpėdino iki balos ir klykia:
- Alio šprotas… alio.. yra reikalas pas mane į tave.
Čia išnyra šprotas ir sako:
- Nu kas yra diedai. Ko čia rėkauji. Nematai kad Anzelmas žvejoja kitam balos krašte? Nebūk žąsinas, o tai su irklu per akinius gausi. Susigėdo senis ir atsiprašęs nusibaudė save smūgiu į bumbulą.
- Nu tai kas yra, sakyk, nediorgink? – klausia Auksinis šprotas.
- Boba mane išsiuntė prašyt naujos geldos. Jei nesunku padaryk paslaugą. Visa savaitę nepamiršiu ką dėl manes sureguliavai. – pasakė senis
- Ok diedai. Mink namo. Ten gal jau būsiu ką nors tau paruošęs. Nors nepažadu, nes jau darbo laikas baigėsi ir gali būti kad tingėsiu, nu bet nieko neprarandi ane, senas?


Slenka senis namo ir mintyse audžia planą kaip paštyrins bobą. Atsirtanda prie namų ir ką jūs manot. O gi kieme stovi naujutėlaitis porshas su visiais bajeriais. Apako senis kokį varijantą jam užtaisė auksinis Šprotas.


O boba ir vėl nepatenkinta. Liepė seniui valint atgal ir paderint kokį rimtesnį trobesį, nes jau tas izbuškanas praradęs prekinę išvaizdą. Užsimanė džakuzi, jakudza, harakiri ir pananšių dalykų kurie dalinami išsipirkus japonų licenziją penkmečiui. Kad pakeltų senio motyvaciją šitai kelionei, boba išrašė su kočėlu pora smūgių per stuburkaulį, po to
padegino su lygintuvu padus ir ištapetavusi porshą dar keletą kartų juo partrenkė senolį, na, o jau tada leido išvykti pas auksinį šprotą.


Eina senis visas suvarytas ir jau galvoja kokį čia reikės tekstą papasakot šprotui, kad patikėtų. Atvaro prie balos ir pradėjo šaukti Auksinį šprotą. Išlenda Auksinis šprotas iš vandens ir klausia:
- Ko nori senas. Biškį pradedi atsibost. Kai patiko, tai neliko.
- Čia ne aš, čia mano boba mane ganialina ir reikalauja visokių navarotų.
Tipo dabar užsimanė naujos chatos, bo musiškė jau be garantinio sroko. – atsakė jam senis.
- Nu dzin. Valink iš čia senas. Pareisi namo, jau būsiu paderinęs su stroibakais kokį naujesnį varijantą.


Apsidžiaugė senis kad Auksinis Šprotas suderins šitą reikalą ir numynė. Pareina namo, o ten iš to seno trobesio nė žymės nelikę, viską buldozerininkas Algis sulygino su žeme. O mūrininkas Antanas su santechniku Vaciu, darbavosi iš peties. Po valandos įtempto darbo, namas jau buvo baigtas. Džiaugiasi boba ir senis, džiaugiasi, kad boba džiaugiasi
ir senio kašakas džiaugiasi, kad senis džiaugiasi, kad boba džiaugiasi ir kaimynai pavydi, kad kašakas džiaugiasi, kad senis džiaugiasi, kad boba džiaugiasi…


Bet tas džiaugsmas truko neilgai. Už valandos bobai jau vėl norėjosi. Visoms normalioms norėtūsi vyro, bet ji ne iš tų. Jai norėjos tapti kolūkio pirmininke. Pasikviečia boba senį ir sako:
- Greit valini pas tą žuvį ir suderini, kad tapčiau kolūkio pirmininke. Tik man greitai ir be bazaro.


Ka darys senis – eina. Slenka palengva ir dabar visai lievai jaučiasi, kad boba nori tapti kolūkio pirmininke. Atpėdino iki balos ir vėl rėkia, kad Auksinis Šprotas atvyktu.


Čia išlenda iš balos Farširuotas karpis ir paaiškino kad bosas dabar užsiemęs, jei labai norįs tai galįs palaukti, jei ne – tai gali valint. Senis sutiko palaukti, nes reikalas buvo svarbus. Neprabėgo nei savaitė ir Auksinis Šprotas išlindo pakalbėt su diedu. Išaiškinęs kokios bėdos - senis apsižliumbė, kad būtų įtikinamiau. Paskambinęs kur reikia šprotas
palinkėjo seniui sėkmės ir nėrė dugnan.


Varo diedas namo ir nežino ką ten ras. O namie jau didysis sujudimas. Traktorai varinėja, kombainai laksto, boba vadovauja paradui, kaimiečių pilni tvartai. Žodžiu žytūcha v polnam razgare. Atsilaupė seniui stalčius nuo tokio vaizdelio. Galvoja eisiu pagulėsiu. Bet kur tau. Pasirodo senis jau savo kampo nebeturi išskyrus tą kur pats padaro. Prišoko prie jo kažkokie du debilai ir tempia pas kolūkio pirmininkę ant kilimo. Čia sėdi boba su kvadratiniais antakiais ir geria šviežiai išspaustas bulvių sultis pagardintas amfetaminu. Pažiūrėjo į savo diedą ir sako:
- Nebenoriu būti kolūkio pirmininkė, noriu buti rajono merė, - ir liepė seniui eit pas Auksinį šprotą ir vartytis kaip moka, kad tik ji tai gautų.


Po to boba užsimanė tapti Miesto mere, veliau seimo nare, prezidente, kosmonaute, bin Ladenu, trečiu luitu nuo saulės ir kai galiausiai užsimanė pati pabūti saulė, Auksinis šprotas seniui ir sako:
- Nu diedai tu ir daunas. Kokio velnio čia pas mane slankioji ir prašai visokių nesamoniu savo bobai ir dar ja skundiesi. Būtum šiek tiek labiau pažengęs asmeninėje smegenų vystymosi veikloje, tai jau seniai būtum manęs paprašęs naujos bobos, o ne šitai čia reikalus derintum. Jei galva durna, tai niekuom negaliu padėti, nebent parašysiu rekomendaciją tau pas smegenų graviravimo meistrą, matematikos mokytoją Florijoną. Gal tas ir padės, nes aš tai jau dėjau ant tavęs.


Tai pasakęs Auksinis šprotas susidėjo lagaminus ir tepė slides iš balos, nes jau užkniso jį senis su savo prašymais.
 
Nieko gero apart šalia gulėjusios vištos nepešęs senis mynė atgal iš kur atėjo. Pareina namo ir ką jis mato?! O gi tai, kad viskas, kas buvo suderinta per Auksinį Šprotą sprogo be garso. Ir vėl sėdi išprotėjusi senio boba šalia senos geldos. Nusijuokė senis, kad taip nutiko ir nuėjo žiūrėti sveikinimų koncerto bei vakarinių multikų.


Ryte atsikėlęs senis nutarė, kad daugiau nežvejos. Nuo dabar jis siuvinės staltieses.

Rodyk draugams

Basnia apie Koščėjų Besmiertną - PART 3

2008-02-18 parašė Gyvatnesis

Nu va… tai, žodžiu, varo Junioras takeliu, kur auga dideli kaštonai ir bijūnai, ieškodamas didžiausio medžio. Radęs panašų į reikiamą pradėjo ieškot skrynios, kabančios ir valgyt neprašančios. Nu bičas biškį buvo trumparegis, tai užtruko, kol apčiupinėjo 7652 šakas. Radęs ko reikia, atkabino skrynulensiją ir toji dėjosi ant žemės. O kad pasipils iš ten visokie daigai, o kad pradės vanoti Juniorą.

Bet štai, kas darosi toliau..

Ta visa fauna, ant kurios buvo dėjęs Junioras, atvyko į didžiasias sezono razborkes. Suvolioję visus išsiskirstė švesti Den Pobedy.

Nusileidus dulkėm žiūri, o gi guli ant žemės niekeno de’Billus telefonas. Kaip tikras de’Billasas su de’Billiškai de’Billiu telefonu Junioras paskambino, kaip per filmus būna - reikiamu numeriu. Ten atsiliepė Koščėjus Besmiertas ir padarė pranešimą kad jau atvyksta susipažinti su Junioru ir kad po to jam bus batai. Greičiausia tokie pat aulinukai kaip ir Žabai. Visa Koščėjaus galybė buvo toje mobiliako telefonų knygoj. Iš ten jis skambinėdavo įtakingiems čiūvams ir sukdavo makles. Bet dabar visą Kočšėjaus galybę vienoj rankoj laikė Junioras… kitoj rankoj laikė savo galybę. Atmynęs Koščėjus reikalavo gražinti telefoną ir žadėjo susidoroti su de’Billasu. Tačiau Junioras specialiai neteisingai suvedė 3 kartus PIN kodą, veliau 11 kartų blogai pakartojo PUK ir kortelė buvo užblokuota ant amžių. Tai pamatęs Koščėjus dėjo dūbą, nes suprato kad susirinki per naują visą knyžką telefonų yra mission imposible 7. Tai va.. žodžiu, Besmiertnas patapo visai numiręs. O Junioras išsiskalbė akinius, pasimatavo temperatūrą, užsirašė i chorą, bei gavo Nobelio premiją ir mėnesį atostogų. Išlaisvinęs savo Žabą, Junioras de’Billasas parsigabeno ją pas save, iškėlė fiktyvias vestuves, kad toji gautų leidimą gyventi ir viskas tuom ir pasibaigė su ja. Nes Juniorui Žaba nepatiko. Jam patiko Andresas su kuriuo susipažino Internete, bet čia jau kita pasaka… SIAUBO!

Rodyk draugams

Basnia apie Koščėjų Besmiertną - PART 2

2008-02-18 parašė Gyvatnesis

Teigiamai įvertinęs katukų ir Žabos pasirodymą tata leido kelti vestuves. Prasidėjo didysis pasiruošimas, kuris truko visą valandą. Prisirinko visokių Daigų ir Lopų su mergom, taip pat atėjo finzinio lavinimo mokytojas su meiluže. Kai jau prisirinko mėsos – tūsas prasidėjo. Netrukus į auditoriją įėjo ir Huanas Karlosas su savo pasirinkimu. Visi iškėlė lenteles su įvertinimu ir ši pora nr.1 surinko 67 tšk.. Pora nr.2 Aloyzasas ir jo pasirinkimas. Šitie buvo biškį papirkę žiuri koncentruotom sultim, tai gavo 80 tšk. Na, kaip jau galima nujausti iš viso šito šūdo, kad su nekantrumu visi laukė pasirodant Junioro de’Billaso su Žaba. O Žaba nusimetė savo skudurus, biški apsiprausė, nusipaišė veidą ir stojo visu savo 90-60-90 gražumu prieš Juniorą. Pamatęs kaip atrodo tiuninguota Žaba - Junioras apšalo. Apšalo ir Žaba, nes abu dėjo kokso. Susikabinę už rankenų šitie Twix’ai įžengė į garažąm kur ir sedėjo visi besitūsavojantys. Pamatę Juniorą su Žabą, visi apšalo, nes ir jie buvo dėję kokso.


Beje, vienbalsiai buvo pripažinti 100 pūdova pora, ir gavo 100 tšk. Iš pavydo, su kokiu katuku jų lopas bratkis valkiojasi, Bratulenskiai šoko ant ragų, bet labai greitai Žaba juos pagesino, nes 2 metus stažavosi gaisrininkų brigadoje. Tuo pat metu Junioras de’Billasas nubėgo į kambarį kur persirenginėjo Žaba ir pamatęs jos senus skudurus sukišo į pečių. Tačiau, pasirodo tai, kad Žaba iš tikro buvo prostitutė iš Ukrainos ir turėjo laikiną leidimą gyventi ir šis buvo skarmaluose. Atlėkė Žaba rėkdama ant de’Billo pasakė kad jai dabar paleva, ir kad ją deportuos. Taip ir įvyko.


Atvažiavo varanas ir Žaba privalėjo išvykti,nes be leidimo buvo nelegalė. Pro langą dar spėjo papasakot kokiu adresu ją ieškoti Ukrainoj.Labai nuliūdo de’Billasas, kad pasielgė kaip laumžirgis. Pasidarė vizą ir išvyko ieškot savo Žabos. Kėlionė tolima, o jis labai vėluoja - todėl užvalgė kaliosų ir vidinis transportas suveikė. Kojos pačios kilnojosi. Vis didesnį ir didesnį greitį vystė Junioras pakankamai dažnai pakeisdamas bėgimą kojomis į bėgima ant rankučių ir tuo metu atlikinėdamas špagatus, bei deklamuodamas Dostojevskį. Keliaudamas sutiko kruvą mėsos, kurie buvo patekę į bėdą. Tai Junioras padėjo ant jų. Už drasą padedant visi sutartinai pasižadėjo taip pat Juniorui patekus į bėdą padėti. Dasikapstęs iki vietos kur teoriškai turėjo būti Žaba, de’Billasas apako kai pamatė chatulės razmierus ir suprato kad be alpinizmo pradžiamokslio nieko nepadarys. Susisukęs kasiaką dar bandė skristi, tačiau užtaisas buvo per silpnas šitam manevrui.


O tuo metu Koščėjus Besmiertnas, tas pats, kuris paminėtas šitos basnios pavadinime, jau laužė Žabą kad toji atsiskaitytų su juo už transportavimą atgal į Ukrainą, mat Koščėjus buvo mentas - atsakingas už deportuotų žiurkių apgyvendinimą barakuose, landynėse, vagzale ir kitose panašiose, 23 žvaigzdutes turinčiose skylėse. Žaba nepasidavė ir nesutiko atlikti jai pasūlytas pozas - tvirtai laikėsi savo ir svetimo. Susibiesinęs iki negaliu, Koščėjus davė Žabai pliūchą ir pažadėjo, kad jai bus batai ir ne bet kokie, o aulinukai.


Visą valandą trypęs aplink izbūšką ir niekaip nesumastęs kaip į ją patekti, Junioras de’Billasas prisiminė, kad visose pasakose gali padėti Šatrijos Vėdma. Toji nebuvo tūpa ir žinojo keletą burtažodžių - antai: ačiū, prašau, laba diena ir pan. nesamonės. Tad ilgai nemalęs baronkas jis patraukė į mišką, kur ir bazavosi Šatrijos Vėdma. Junioras labai nustebo pamatęs kokio dizaino trobesius susirentusi starūšensija. Mat visas senės fortas buvo ant gaidžio kojos, o koja buvo su kojine, o kojinė neplauta kelis šimtus metų, tai vanialino taip, kad atrodė jog tam miške palaidotas senasis Kirkizijos patriarchas Eta My Na Sali. Pasinaudojęs dujokaukės paslaugomis, Junioras pasiūė nameliūkščiui atsisukti į jį teisingu rakursu. Namas atliko šį veiksmą. Iš bunkerio išėjo Šatrijos Vėdma ir išklausiusi kokios bėdos kamuoja jaunajį de’Billasa, davė visą susidariusios situacijos raskladą ir patikino kad pagal jos receptus atlikti veiksmai visada pasiteisina. Ką pasiūlė senė de’Billasui nepasakosiu, nes vėliau jis visa tai atliks, o tada kam čia du kartus ta nesamonę rašyt, ane SKAITOVAS? ALIO!

Rodyk draugams

Basnia apie Koščėjų Besmiertną

2008-02-18 parašė Gyvatnesis

Atsitik tu man taip, kad gyveno sau senis ir turėjo tris sūnus. Du pagerintus, o trečias slow motion rėžime gyveno. Viskas būtų buvę normoj jei ne tai, kad tata jau krovėsi šmutkes kelionei anapilin. Kartą pasikviečia dzedulionis savo sūnus ir sako:


- Kaip jau visiems ne paslaptis greit dėsiu dūbą, tai noriu kad jumi nestabdytumėt eismo ir parsivestumėt po kokį katuką į xatą Nes noriu dar pasižiūrėt pro rakto skylę veiksmo kur dalyvauja ne vien vyrai. Susigėdę sūnūs palingavo savo bumbulais pritardami tatai. Tėvas liepė iššauti po strėlę nežinoma kryptimi ir kur strėlė pataikys, ten ir eiti ieškot katuko.


Pirmasis šovė vyriausiasis sūnus Huanas Karlosas. Kaip dėjo, tai mažai niekam nepasirodė. Strėlė įsmigo santechnikui Albertasui i kuprą. Susidūrę su šiuo techniniu nesklandumu kolektyvas nusprendė kad Huanas Karlosas gali bandyti dar kartą. Antras kartas nemelavo ir šį kartą strėlė vedama teisingos trajektorijos įsmigo į mėsininko Zigmaso xatos duris. Huanas Karlosas ilgai nemastęs (nes ilgai mastyti dar nei karto ir nesugebėjo) numynė kabinti Zigmaso dukros.


Antram sūnui Aloyzasui pasisekė ne ką blogiau. Jo strielka atsimušusi į bielką įsmigo kolūkio pirmininko Don Pedroso tvarto kraštą. Aloyzasas atsisveikino su bratulenskiais, atsibašliavęs su tata išvyko pas Don Pedroso dukrą.


Trečiasis sūnus Junioras de'Billasas turėjo tiek sveikatos, jog jo paleista strėlė dingo iš radaro laike 10 sekundžių. Susidiorginęs de'Billasas pasiemė kompasą ir išvyko iėškoti strielkos nusileidimo taško. Mynė taką maką kaip tikras turistas. Laiks nuo laiko nusifotografuodamas prie įžymesnių tvartų ir kluonų, atlikdamas jogos nustatytus apeiginius judesius ir atsipūsdamas špagato pozoje. Taip pat turėjo pasiėmęs kelių patrulio uniformą. Tai apibilietavęs už greitį chamus su vežimais, dar ir kapeikos pasidarė kebabui. 


Taip linkmai keliaudamas nenustatyta kryptimi Junioras atvyko į pelkinių durpių perdirbimo gamyklą, kur ir buvo įsmigusi jo strėlė. Apsidairęs gal ka gero pavyks privatizuoti, Junioras de'Billasas pastebėjo kažkokią Žabą sėdinčia traktoriuje ir laikančią jo strėlę. Žaba nebuvo pasimetus ir tarė žodį žmogaus balsu:


- Nu čiūvas, tau ir ablomas. Tavo bratelos jau geras pusvalandis vanojasi chatoj su katukais, o tu čia stovi kažkokioj pelkėj. Bet tu nesidiorgink. Imk mane ir bus viskas čiki piki. Respect. Junioras būdamas slow motion rėžimo meistras ir padangų restauravimo dievas, paklausė patarimo ir pasiemė Žabą parodyti tatai. Kelias namo buvo dvigubai trumpesnis, nes Žaba buvo rajono žemėlapio sudarytoja ir žinojo visus Shortcutus kaip greičiau judėti erdvėj.


Parsivilkęs namo Junioras de'Billasas pademostravo savo Žabą. Bratkos su katukais vos nesprogo iš juoko, nes Žaba puikiai pasakojo anekdotus, valdė kombainą ir dėstė fiziką. Kai praėjo juokučiai, visi išsiskirstė. Tata pasikvietęs davė užduočių marčiom, tipo kad įsitikintų jog mergos ne triochlos ir atsako už bazarą. Užduotys buvo trys: atlikti melioraciją kolūkio laukuose, pasiūti neperšaunamas kojines, o paskutinė, bet nemažiau velkanti - pagaminti pai'kę iš Robertoso receptų knygos. Vyresniųjų bratkių mergičkos tuoj puolė prie darbo, o Junioras sėdėjo komoj ir nežinojo kur dėtis iš laimės, nes jo Žaba buvo Žaba. Bet čia Žaba nuramino keliais smugiais į stuburą Juniorą ir kol tas buvo išjungtas - pradėjo veikti. Ką ji darė tai tingiu pasakot, bet viskas vyko pagal japonų licenziją. Niekas net neįtarė kad Žaba iš tikro visai nešpietanas katukas. Tai, žodžiu, kaip jau galima buvo ir tikėtis, Žabos atlikti darbai buvo pripažinti greriausias. Taip ir žinojot, ane?


Nu va.. tai kas ten toliau dėjosi?.. jo jo.. pametėm.

Rodyk draugams